purtyti

pùrtyti, -o (-ija, -yja [K]), -ė (-ijo, -yjo [K]) 1. tr., intr. smarkiai judinti į šalis, aukštyn ir žemyn, kratyti: Pùrtau grūšią, obelę J. Vėjas piktai purtė juodas šlapias šakas virš mano galvos rš. Juodai apsirengęs žynys išeina į ratą, purtydamas savo vešlius plaukus sp. Galvą kratė, pùrtijo, pardegė tas paršiukas Erž. Kazimier, kelk, svečių atėjo, – purtė mama rš. [Vištukas] sparnais purto ir gieda BsPIII326. Ateis, kaip pradės duris pùrtyti! Krtn. | Per gruodą važiuojant labai pùrto Gs. | refl.: Avinėl, purtykis! BsPI78. Purtosi kaip višta po krūmu PPr410. 2. tr. kratyti, kad nubyrėtų, krėsti: Agar pùrtytus obuolius irgi ema? Slm. Nuo jaunų lapelių purtydamas rasą, vėjas nešiojo meilų pavasario kvapą rš. | prk.: Žemė dabar purto mus nuo savęs J.Avyž. | refl. tr. Jrb. 3. tr. versti drebėti, drebinti: Kol man' šiandiej šaltis teip purto? Sdk. Tėvą lyg šaltis pùrtąs, eisiąs gult Jrb. Matyt, irmėdis nori stvert: kaulus gelia, drebulys purto Blnk. Mane šiurpas pùrto Mrj. Nervingas šiurpulys purtė visą kūną rš. ║ jausti kuo pasibjaurėjimą, pasibaisėjimą: Vyno aš nenoriu: pùrto mane Jrb. Mane pùrto, aš bijau tos spekuliacijos kai ugnies Skr. 4. refl. drebėti: Jis, rūgšto užgėręs, purtės ilgai J. Bonifacas purtėsi, tik pamislinęs apie svietą žmonių rš. 5. tr. kratant kedenti, purenti, purinti: Tik gerai man taisyk lovą ir taip purtyk patalus, kad iš jų lėktų plunksnos J.Balč. Pùrtyt šieną BzF160. Ar baigei šieną purtijęs? Rdm. 6. tr. kratant kapstyti, drabstyti, sklaidyti: Reikia visom pùrtyti [mėšlą], jeigu viena pùrtysma, tai lig vakaru nepabaigsma Slm. 7. tr. daryti kratą, ieškoti, krėsti: Pradėjo vežimus pùrtyt Pgg. Kiek jau kartų jį pùrtė, šautuvo ieškojo, ir neranda Slm. 8. refl. gintis, kratytis, nesutikti, atsisakyti, vengti: Iš pradžių tėvai purtėsi, nenorėjo tikti, bet ką padarys su tokia knypava! rš. Jis nuvažiavo pas ją, anoj purtosi BsPIII152. Jis visai pùrtosi nuo tos mergos Alk. Jam pasirodė, jog ir Danyla nesipurto nuo jos V.Piet. Neduoda nė sušnekėti – iš tolo purtosi, matyt, kad nenori Dkš. O vienok yra daug tokių, kurie nuo visko purtosi iš tolo V.Kudir. Šakalas nesipurto ir augalinio maisto T.Ivan. | prk.: Miške pušys ir eglės purtėsi žiemos snauduliu rš. ^ Purtosi, kol neragavęs LTR(Zp). 9. refl. kuistis, purinėtis: Višta pieštėsa pùrtos Sn. Vištos pùrtos, tai bus lietaus Lš. 10. tr. draskyti, pešti: Pùrto kap vanagas vištą Pns. 11. tr. šnek. godžiai valgyti, ėsti: Purtau šviežią kiaulieną su bulvėm – karališki pietūs B.Sruog.

◊ karvẽlis (balañdis VšR) pùrtosi apie sniegą balandžio mėnesį: Kad balandžio mėnesį sniega, tai karvẽlis pùrtos Skr. kìnkas pùrtyti bijoti, baimintis: Eina mūsų žmogelis, kinkas purtydamas LTI11(Bs).

širdìs pùrto(si) darosi baisu, bjauru: Jau mane kadai pùrto mano širdìs Skr. Prieš bjaurų darbą veltui širdis purtos V.Kudir.

\ purtyti; apipurtyti; atpurtyti; išpurtyti; nupurtyti; papurtyti; perpurtyti; supurtyti; užpurtyti